Kartais kai kas paklausia “ Kaip gyveni?“ , nė nežinai ką atsakyti. Rodos gyveni kaip ir gerai, nieko netrūksta, bet nežinia dėl ko jautiesi nelaimingas, norisi verkti. O kartais būna ir taip, kad gyveni tikrai nekaip, nėra nieko tokio, kas galėtų teikti džiaugsmą, nesiseka, tačiau šypsena – ligi ausų. Taip yra ir man, būtent dabar. Taigi, jei paklaustumėt dabar “ Kaip gyveni?“ Su šypsena atsakyčiau „ Kaip žuvelė vandeny!“ , tačiau nežinotumėt, kaip yra iš tikrųjų 😉
Aš tai dažnai atsakau kad gyvenu nei taip nei taip. Kai nėra darbo tada sunku, reikia veiklos, tada pasimiršta visokie sielos virpčiojimai ir tvirtu žingsniu eini į priekį (svarbu kad būtų dar vietos bent vienam žingsniui).