Susipažinkit – Tigriukas, Mažylė ir Žibutė ( patinėlis ) – trys mano (aišku ir pwds kambario gyventojai). Tai žuvytės. Ir visos jos yra gaideliai.
Du patinėliai, viena patelė. Visi gyvena atskirai. Kadangi gaideliai kaip ir tikri gaidžiai – pešasi .
Tigriukas
Mažylė
Žibutė
Kartais būna tikrai blogų dienų. Net norisi prasmegti. Šiandiena buvo kaip tik tokia. Manau , bent jau daugelis, tokiomis situacijomis ieško kažko, kas padėtų kiek aprimti, užsimiršti. Man visada padeda fotografija. Kad ir kaip gaila bebūtų, neturiu gero, profesionalaus aparato, senokai tenka tenkintis skaitmenine muiline. Tačiau vistiek, fotografija mane atgaivina, net guodžia.
Keli šiandienos, kaip sakant, paguodos kadrai :
Natūralu , kad kiekvienas žmogus (ir ne tik) turi savo kažkokius papročius, įpročius, pomėgius, favoritus, ir t.t. Kažkaip niekada nesu pagalvojusi, kokie man dalykai yra – iausi.Pasidarė įdomu, kaip tai atrodytų iš šalies. Tarkim , jie visai ne mano, o kito, svetimo, pašalinio žmogaus. Galima bus ir įvertinti. 😉
O štai ir sąrašas :
Visų laikų daina : Tracy Chapman – Happy
Visų laikų atlikėjas : Bob Marley
Muzikos stilius : Chillout/lounge
Aktorius : Jim Carrey
Filmas : „Žalioji mylia“ + „Drugio Efektas“
Vyro idealas : David’as Beckham’as
Moters idealas : Victoria Beckham
Mėgstamiausias patiekalas : Suši
Mėgstamiausias desertas : Kad ir kokie bebūtų – ledai
Gėlė : Orchidėja
Vaisius : Arbūzas
Uogos : Avietės ir agrastai
Metų laikas : Žiema
Oro sąlygos : Smarkus lietus (už lango)
Gyvenimo svajonė : Graži, darni šeima (mažam, jaukiam namely ant ežero kranto, maždaug kaip per gražius filmus rodo)
Gamta : Myliu gamtą, ten jaučiuosi geriausiai
Gyvūnija : Gyvūnai man rūpi labiau nei žmonės. Jei tik būtų galimybė, namuose būtų beveik zoologijos sodas 
Miestas : Anksčiau miesto šurmulys man patikdavo. O dabar negaliu jo pakęst .
Menas : Dievinu fotografiją. Bet ir šiaip mėgstu kurti.
Parašiusi, o po to perskaičiusi iš naujo ( lyg tai būtų ne mano ), pabandžiau įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti tas žmogus:
Mergina ~20 metų. Visad linksma,bet turinti tik kelis draugus. Uždara. Dažniausiai užsidariusi savąjam pasauly, nes ten jaučias jaukiausiai.Dienas leidžia svajodama, kažką kurdama.Jaučiasi laiminga, nes užsiima tuo, kas jai patinka.
Tiesą sakant, aš esu kitokia. Panašumų nemažai, bet matau visai kitą merginą.
Abejoju ar kuris nors žmogus, tai perskaitęs, įsivaizduotų bent kažką panašaus į mane.
Tikrai įdomu kartais paekspermentuoti. Ypač su savimi
Jau porą metų youtubėj karts nuo karto pažiūriu tokį filmuką. Apie meilę. Bet kitokią, mums kiek neįprastą. Ir nelaimingą.Tiksliau be atsako. Už tai gražu ir net graudu žiūrėti. Kas nematė, norėčiau, kad pažiūrėtumėt.
Nėra nė vieno filmuko youtubėj, kuris man sukeltų tiek emocijų ir kurį būčiau mačius daugiau kartų, nei šį.
😉
Kas žino, kas ne – labiausiai mano klausoma muzika chillout’as, lounge’as ir pan.
Vakar paėmiau prieš metus vyrui dovanotą Ministry Of Sound Chilled 1991 – 2008 kolekciją, perklausiau ir tiesiog pamilau vieną „track’ą“.
Three Drives – Greece 2000 (moonwather Mix)
Šios kolekcijos visa pateikta muzika itin maloni matsu ausiai, bet šį kart įstrigo labiausiai būtent ši. 
Taigi, jau senokai nusprendžiau savo tinklaraščio įrašus iliustruoti tik savais darbais. Šiuo metu, trijų įrašų iliustracijos yra „vogtos“ („www.mainyk.lt“ ,“ TOP3“ ir „Keisčiausių batų dešimtukas„). Porą iš jų žadu pakeisti savais darbais, tačiau, nemanau ,kad pavyktų tai padaryti su „Keisčiausių batų dešimtuku“ .
Visi kiti paveikslėliai bus mano :>
Karts nuo karto mėgstu peržiūrėti savo seną muziką. Pastebėjau, kad yra dainų, kurios taip niekada nepabosta, kurias galiu klausyt ištisai ,kurios tiesiog „įstrigusios“ manyje. Manau tuo sąrašiuku galiu pasidalinti su visais :>
Jau anksčiau pastebėjau – šią vasarą nežmoniškai daug vabaliukų ,musyčių, skruzdėlyčių ir etc.Guli prasidaręs vakare langą, tai jau pilnas kambarys „gyvunijos“ .Labai į galvą dėl to neėmiau iki vakar dienos.
Einu ramiai į dušą, žiūriu, prie šaldytuvo guli gigantiškas vabalas, su nenusakomo ilgumo ūsais. Pagalvojau, gal vyro mama kokį netikrą nupirko. Aš aišku puolu imt, kol tas „netikrasis“ nepradėjo skrist . Vat tada net kojos aptirpo. Dabar kelionėje į Molėtus persekios baimė vabalams, kurių gyvenime nebijojau.
Sėdžiu ir vis galvoju apie tą patį.Prieš porą dienų Kaune teko darytis echoskopiją, pažiūrėti kaip mūsų mažylis laikosi. Buvo nerealu! Su vyru vos ašaras tvardėm.Tiesiog žiūri į stebuklą, kuris auga tavyje, juda.Tuo metu jis daug sukiojosi, vartėsi, lyg žinotų, kad mes jį stebim..Lyg sakytų “ Mama, tėti, pažiūrėkit į mane, koks aš jau didelis! Koks aš panašus į jus!“Jis buvo pats gražiausias žmogutis žemėje !Ir mes jį sukūrėm …
Sėdžiu ir mąstau, kaip norėčiau grįžti kokius 3 metus atgal.Buvo patys geriausi metai turbūt mano gyvenime. Aišku, tuo metu to nesupratau, nebuvo laiko kada apie tai mąstyti.O dabar jo turiu per daug.
Tuo metu visai nerūpėjo tai, jog idealių žmonių nebūna.Turėjau draugų. O dabar neliko nieko, na … liko keli žmonės, su kuriais tik pabendrauju.Ir viskas vien tik dėl to, kad DRAUGAI nebuvo tokie, kokie norėčiau, kad būtų.
Kad ir kaip bebūtų dabar, gailiuosi dėl daugelio dalykų.Bet gyvenimas tęsiasi…
Viskas bus gerai, Ema … Viskas bus gerai.
Kol kas šiandien atrodo, kad tai kelio pabaiga…Idiotiška.
